top of page

Apie skaitmeninių įgūdžių svarbą, dirbtinio intelekto įtaką marketingui, ir tai, kaip keičiasi vadovų vaidmuo modernioje organizacijoje

  • 2025-05-23
  • 3 min. skaitymo
Šiuo metu visi gyvename tarp dviejų kraštutinumų: viena vertus, tai neišvengiamai mūsų ateitis, kita vertus, dar bijome ją įsileisti. Bet laimi tie, kurie geba suprasti, kas įmanoma, ir tiesiog ima ir daro.

"Jaunoji" karta


Šiandien dažnai manome, kad jaunoji karta, užaugusi su technologijomis, yra „gimtoji“ jų vartotoja ir geriau supranta jų veikimą. Tačiau tai nėra visiškai teisinga. Nors jie nuo mažens naudojo technologijas, tai dar nereiškia, kad jie supranta jų raidą ar permainas. Jie nepatyrė, ką reiškia pačiam susikurti pirmą el. pašto dėžutę, kai dar nelabai aišku, kaip tas paštas veikia. Jie taip pat dažnai nesupranta, kaip algoritmai veikia jų kasdienybėje – jie tiesiog juos naudoja, bet jų nekūrė.



"Senoji" karta


Kita vertus, turime žmonių, kurie tas technologijas kūrė ir išgyveno jų vystymosi etapus. Tai nėra susiję vien su amžiumi – tai susiję su patirtimi. Gyvename unikaliu metu, kai amžius iš esmės nebeturi reikšmės, nes skiriasi ne metai, o išgyventos transformacijos. Vyresni vadovai dažnai buvo tikrieji „trailblazeriai“, kurie pirmieji ėjo keliu, o jaunesnieji – „implementuotojai“, pritaikę sprendimus plačiajai auditorijai.


Stipriosios vadovo savybės


Jeigu reikėtų išskirti tris svarbiausias savybes šiandienos vadovui artimiausiam laikotarpiui, tai būtų: lyderystės įgūdžiai, aiški ir gera komunikacija, bei gebėjimas efektyviai deleguoti darbus. Tai – vadinamosios „softinės“ kompetencijos, kurios, mano nuomone, lemia daugiau nei vien technologinis išmanymas. Gali būti žmogus, kuris vienas, apsikrovęs GPT, asistentais ir kitomis priemonėmis, sukuria milijardinę įmonę – bet tokių bus nedaug.


Todėl, jei reikėtų įvardyti vieną esminį gebėjimą iš technologinės pusės, tai būtų smalsumas. Būtent smalsūs žmonės, tie, kurie geba suprasti, kaip technologijas galima pritaikyti, gaus daugiausiai vertės. Šiuo metu visi gyvename tarp dviejų kraštutinumų: viena vertus, tai neišvengiamai mūsų ateitis, kita vertus, dar bijome ją įsileisti. Bet laimi tie, kurie geba suprasti, kas įmanoma, ir tiesiog ima ir daro.


Svarbi yra ir kita smalsumo pusė – smalsumas savo komandai, savo įmonei, refleksija apie save ir savo veiksmus. Vadovai, kurie skirs laiko savirefleksijai ir suvokimui, kur jie ir jų organizacija yra, pasieks puikių rezultatų.

Kuriems darbuotojams padėsim pasikeisti, o kuriuos pakeis AI?


Kalbant apie šių metų LOGIN temą – „AI to replace your marketing team“ – iš pirmo žvilgsnio ji gali skambėti provokuojančiai. Ar mes tikrai jau tiek automatizavome, kad galėtume atsisakyti komandų? Gal ne taip kategoriškai, bet tam tikra prasme tai jau vyksta. Kol kas – pozityviai: didiname komandų efektyvumą, plečiame jų kompetencijas. Ne mažiname žmonių, o keičiam, tobulinam juos.


Apie tai ir bus mano pranešimas – ne apie tai, kaip AI pakeis jūsų komandą („replace“), bet kaip ją transformuos („change“). Tai gali reikšti ir augimą, ir pagalbą, ir naujas galimybes. Todėl kreipsiuosi į vadovus – skirkite tam laiko. Nes yra tik du keliai: arba jūsų komanda įgyja naujų įgūdžių ir tampa efektyvesnė, arba ją teks keisti, nes konkurentai jau naudoja sprendimus, kurie keičia žaidimo taisykles.

Iš tiesų, dažnai kartojama mintis, kad ne technologijos pakeis specialistus, o specialistai, kurie moka naudotis technologijomis – ypač dirbtiniu intelektu – pakeis tuos, kurie jų nesinaudoja. 


Tai neturėtų mūsų stebinti – darbai visada nyko ir atsirado. Jei neklystu, Pasaulio ekonomikos forumas neseniai skelbė, kad apie 92 milijonai darbo vietų išnyks, bet tuo pačiu atsiras 147 milijonai naujų. Todėl svarbiausias klausimas šiandien – kiek geresni galėsime tapti pasitelkdami šias technologijas, bent jau artimiausiu laikotarpiu.

Faktas, kad dalis darbų išnyks, jau nebekelia abejonių. Skaudžiausia, kad dar per dažnai dirbtinį intelektą painiojame su tradicine automatizacija. Jei žmogaus laimdarbas susideda iš žinučių siuntimo ir gavimo – toks darbas greičiausiai bus arba stipriai patobulintas, arba visai pakeistas. Tai apima daugelį vadinamųjų „baltųjų apykaklių“ profesijų.


Automatizacija vs Kūryba


Tai, ko dažnas dar nesitiki, – tai kūrybinė dirbtinio intelekto pusė. Mes jos dažnai nesiejame su automatizacija, bet ji gali tapti puikiu partneriu: padėti pažvelgti į problemas kitu kampu, išgryninti idėjas, net kritikuoti mūsų sprendimus be asmeninių šališkumų. Tai leidžia mums ne užsidaryti savo mintyse, o veikiau pasikviesti mąstymo partnerį, kuris išplečia mūsų perspektyvą.


Dirbtinio intelekto taikymas šiuo metu yra itin platus: nuo dizaino sprendimų iki turinio kūrimo. Net srityje, kuri retai laikoma kūrybine – duomenų analizėje – AI rodo milžinišką potencialą. Analitika reikalauja ne tik techninių, bet ir kūrybinių įgūdžių, kad būtų galima matyti prasmę duomenyse, pastebėti ryšius, kurie nėra akivaizdūs. Čia AI gali iš tiesų išplėsti žmogaus galimybes.


Tad šiandien svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kas išnyks“, o „kiek prasmingesnį ir geresnį gyvenimą galime susikurti“, jei šias technologijas išmoksime naudoti tinkamai.



bottom of page