Komforto pabaiga: kaip DI keičia marketingą ir verslo greitį?

Radvilas Šeputis, „Evolvery“ partneris, „Unconditional“ bendraįkūrėjas

Originali straipsnio versija vz.lt

Viešojoje erdvėje dirbtinis intelektas dažnai piešiamas kraštutinumais: arba kaip paskutinis traukinys, į kurį reikia suspėti įšokti, arba kaip dar vienas burbulas, kuris tuoj sprogs. Bet realybė kur kas paprastesnė – bet kartu ir daug pavojingesnė ją ignoruojantiems.

Yra gerų žinių nespėjusiems į DI traukinį

Remiantis „Microsoft“ pasaulinio DI naudojimo 2025 metų ataskaita, šiuo metu DI įrankiais reguliariai naudojasi apie 15-16 proc. potencialios auditorijos. Tai reiškia, kad ką tik peržengėme ribą tarp inovatorių ir ankstyvosios daugumos.

Iki šiol dirbtinį intelektą daugiausia naudojo tie, kurie natūraliai linkę eksperimentuoti, toleruoti netobulumus ir susitaikyti su tuo, kad sprendimai kartais veikia tik iš dalies. Kol kas dar nėra vienos teisingos metodikos, dominuojančio marketingo modelio ar auksinės formulės, kaip DI turėtų būti integruotas į rinkodarą.

Tai gera žinia tiems, kurie dar nespėjo įšokti į DI traukinį. Turėkime omeny ir tai, kad apie 15-16 proc. visuomenės DI apskritai nepriims ir visada bus nusiteikę kritiškai. Yra žmonių, kurie ir laidinio telefono atsisako tik tuomet, kai technologija tampa neprieinama. Todėl marketingas dar ilgai bus mišrus: dalis auditorijų bus itin pažengusios, kita dalis – visiškai analoginės.

Komfortas taps pavojingas

Tačiau čia ramybė baigiasi. Įžengus į ankstyvosios daugumos etapą, didėja nepakantumas neefektyvumui ir sprendimams, kurie „lyg ir veikia“. 

Šiemet DI technologijas pradės masiškai naudoti žmonės ir verslai, kuriems neužtenka pažado – jiems reikia aiškios, apčiuopiamos vertės. Dirbtinis intelektas iš esmės transformuoja galimybes greitai testuoti hipotezes, mokytis iš duomenų ir operatyviai koreguoti strategiją. Tai jau ne daugybos efektas, kurį suteikė ankstesnės technologijos, tokios kaip „Microsoft Office“ ar atvirojo kodo sprendimai, o veikiau kėlimas laipsniu.

Verslai ir komandos, kurie sistemingai naudoja DI kasdieniuose darbuose, pradeda judėti visai kitu greičiu nei tie, kurie to nedaro. Tyrimuose apie DI efektyvumą dažniausiai minimi du skaičiai: optimistiškesniuose scenarijuose apie 25 proc., mažiau optimistiškuose – apie 15 proc. Pirmaisiais metais šis skirtumas gali pasirodyti nedidelis, tačiau ilgainiui jis tampa šoku. Tai nebūtinai reiškia bankrotą, bet gali reikšti prarastą rinkos dalį, nebeįkandamą konkurenciją ar staiga išbrangusį senąjį veikimo modelį.

Ką tai reiškia marketingo profesijoms?

Dažnas klausimas – ko nebereikės 2026-aisiais: tekstų kūrėjų, SEO specialistų, reklamos valdytojų? Atsakymas trumpas ir nepatogus: nereikės tų, kurie dirba mechaniškai.

Pavyzdžiui, reklamos kampanijos anksčiau dažnai būdavo optimizuojamos kas mėnesį ar kas dvi savaites. Šiandien DI leidžia per kelias valandas sugeneruoti skirtingas kūrybines versijas, analizuoti signalus iš auditorijų ir pasiūlyti naujas testavimo kryptis. Komandos, kurios anksčiau atlikdavo 5-10 testų per mėnesį, dabar tiek testų gali atlikti per savaitę. Skiriasi ne pačios kampanijos, o  sprendimų greitis.

Taigi reklamos paleidimas vienu mygtuko paspaudimu, automatinis tekstų generavimas ar turinio adaptavimas skirtingiems kanalams tampa DI norma. Dirbtinis intelektas tampa „jaunesniuoju specialistu“, kuris dirba be pertraukų – tačiau jam vis dar reikia aiškios krypties. Žmogaus vertė bus vis labiau matuojama ne vykdymu, o gebėjimu mąstyti.

Svarbu paminėti smulkiuosius ir šeimos verslus, kuriems 2026-ieji gali tapti istorine galimybe. DI leidžia padaryti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik su didelėmis konsultantų komandomis: susitvarkyti vidinius procesus, analizuoti klientų duomenis, optimizuoti marketingą. 

Čia atsiranda ir kartų sinergija. Vyresnioji karta per tris dešimtmečius sukūrė santykius, veiklos pagrindą ir neįtikėtinai aiškius procesus, kurie užtikrina verslo stabilumą. Tačiau šiam ilgamečiam verslui dažnai trūksta greičio ir konkurencingumo, kurį gali atnešti kita karta, natūraliai jaučianti technologijas, gebanti transformuoti verslą iš vidaus negriaunant to, ką sukūrė tėvai ir seneliai.

Trys žingsniai 2026 metams 

Pirmas žingsnis – ne strategija, o praktika. Ne DI vizija, o kasdienis naudojimas. Vadovams verta savęs paklausti: kur mūsų versle sprendimai stringa ne dėl resursų stokos, o dėl informacijos apdorojimo?

Antras žingsnis – žmonės. Atviras mąstymas ir smalsumas tampa svarbesni už konkrečius techninius įgūdžius. Tie, kurie eksperimentuoja, klysta ir mokosi, 2026 metais jausis stabiliau.

Trečiasis žingsnis – sąmoningas laiko panaudojimas. Laiką, kurį sutaupote naudodami DI, investuokite ne į dar didesnį darbo kiekį, o į technologijos ribų pažinimą. Dirbtiniu intelektu galės pasitikėti tie, kurie žinos, kur jis klysta.